Auklėjimo procesas moko mane žvelgti kitaip į gyvenimą, į patį auklėjimą ir į savo vaikus. Iš bendrų aptarimų su bendraminčiais, asmeninės praktikos bei mokomosios medžiagos gimsta mano straipsniai. Priskiriu juos prie puslapio širdies, nes prieš atliekant bet kokį veiksmą vaikų atžvilgiu, reikalingas tinkamas kėtinimas: ,,kodėl aš tai darau? ką tai duos vaikui? ar tai auklėjimo dalis? Šiame ugdymo ir auklėjimo procese daug nulemia pačios moters vidinė būsena, nes vaikai labai gerai tai jaučia. Dominuojant negatyvui nepavyks atlikti nė vienos užduoties tinkamai. O, kaip žinia, moters vidinei ramybei, balansui didelę įtaką turi santykiai su partneriu. Šias tris pagrindines sritis ir stengiuosi atskleisti sau ir jums.
Aš ir Jis. Du skirtingi pasauliai, skirtinga prigimtis, poreikiai, norai ir lūkesčiai. Bet mes kartu. Ir kaskart siekiame vis gilesnio, tvaresnio ryšio. Bet gamtoje egzistuoja įdomus dėsnis: viskas nuolat kinta. Šiandien mes jaučiamės artimi vienas kitam, o rytoj jau kaip du svetimi žmonės. Kodėl? Vos tik bandome suartėti vienas su kitu – išryškėja mūsų skirtumai, […]
KONFLIKTAI | KODĖL? | KĄ DARYTI? Read More »
Paauglystė – ypatingas gyvenimo pereinamasi etapas, kuriame vaikas ieško savojo tikrojo ,,Aš”. Šiame laikotarpyje jam labai reikalingas šeimos pripažinimas, palaikymas ir supratimas. Nėra saugesnės vietos, kaip namai, kuriuose visi tave priima kaskart su naujais tavo niuansais, kurių tu net pats nežinai! Niekas nesmerkia, o priešingai, supranta, kad emocijų audros, noras pabūti vienam, domėjimasis viskuo ir
Dažnai pokalbiuose apie vaikų auklejimą iškyla klausimai ar tam tikri dalykai yra gerai ar blogai vaikams. Čia prasideda tėvų asmeninės interpretacijos, kurios ne visada suveikia tinkamai. Bėda ta, kad dažniausiai jos neturi vieningos krypties: mama sako viena, tėtis – kitą arba dalykai sprendžiami pagal nuotaiką, vidines tos akimirkos būsenas, norus, aplinkinių komentarus ir pan.. Vaikams
PALAUK, KODĖL TAI GERAI, O TAI NE?! Read More »
Viena dažniausiai mano kartotų klaidų (bent jau pirmuosius dvejetą metų) buvo galvojimas, kad mažas vaikas privalo sugebėti atsirinkti kas gera ir teisinga, o kas ne. Aš sukuriu jam ,,pagundą”, o jis turi pasirinkti mano variantą (ir dar teisingą). Vėliau suvokiau, kad toks elgesys iš mano pusės nėra savarankiškos asmenybės auklėjimas. Gerai žinomas pavyzdys – rozetė.
SAVARANKIŠKAS VAIKAS Read More »
Pradėsiu nuo pavyzdžio, kuris galbūt mums jau akivaizdus – įsimylėjimas. Sutikus savo antrąją pusę užlieja neapsakoma hormonų audra. Mes žinome, kad tai tik impulsas, duotas žmogui iš gamtos keleriems metams, o vėliau jau partneriai patys turi statyti santykius. Gamta natūraliai žmogiškųjų santykių nebevysto. Taip pat yra ir su vaikų ugdymu. Pirmuosius metus ar du beveik
KUR DINGSTA NORAS UŽSIIMTI SU VAIKAIS? Read More »
⁃ Mama, aš niekada nenoriu užaugti.. ⁃ Kodėl? ⁃ Nes noriu visą gyvenimą gyventi su jumis. Ar galėsiu gyventi kartu net jei būsiu didelis kaip tu? Nežinau kodėl, bet tai buvo toks jaudinantis mano sūnaus klausimas. Vėliau kalbėjome dar apie tai ir supratau, kad jis bijo, jog užaugęs bus vienas ir vienišas. Prisiminiau ir savo
TEGUL NAMŲ DURYS LIEKA ATVIROS AMŽINAI… Read More »
Koks pirmiausiai į galvą atėjęs vaizdinys? Ar tik ne Holivudo filmuose sukurtos aistringos keršto pinklės? Aš visai neseniai sužinojau, kad žmogus kerštą naudoja labai dažnai. Praktiškai kasdien. Pavyzdžiui, man labai labai reikia pagalbos, tai paprašau pažįstamo padėti, o jis atsisako, nes neva turi kitų reikalų. Ką aš darau? Pirmiausia, mintyse jį iškeikiu, o galiausiai pasižadu
Tarp žmonių galioja įdomus dėsnis: nieko nemokamai negauname, už viską turime susimokėti. Parduotuvėje prekes perku už pinigus. Už visas paslagas moku. Sportuoju – tai mokestis už tvirtą kūną. Laikausi liekninančios dietos – tai mokestis už atsikratytus kilogramus. Moku savo pastangomis norėdama išmokti naujų dalykų. Ir viskas atrodo priimtina. Tik kažkodėl žmonės nenori mokėti už gerus
NORIM GERŲ SANTYKIŲ? REIKIA SUMOKĖTI Read More »
Neabejoju, jog visi turime tokius gyvenimo periodus, kai darbai darbus veja ir norėtusi, kad para turėtų 36 valandas. Kelios savaitės man tokios ir jau keletą dienų pastebiu, kad tiesiog pavargau nuo to. Pagaunu save į vaikų klausimus atsakant ,,tuoj, dabar negaliu, truputį dirbu”. Aplanko jausmas, kad nuviliu juos, buvau gyvenimo bendražygė, o dabar tiek įnikau
KAI PAVARGSTI NUO ŽODŽIO ,,TUOJ” Read More »
Dažnai girdžiu ir man pačiai net kartais išsprūsta ,,Bet tai kaip jie taip galėjo?”. Tam tikroje situacijoje, kad išvengčiau visuomenės pažeminimo, atstūmimo, gėdos, aš galiu padaryti daug. Ir ne visada tai, ko noriu. Kažkas gali sakyti: ,,Tai tu silpna. Man tai nerūpi kiti.” Hm…Bet ar tikrai? Kodėl rengiuosi, kalbu, renkuosi dalykus vienaip, o ne kitaip?
KIEK ESI PASIRENGUSI SUMOKĖTI? Read More »