Šiandien, skubėdama iš vieno vaiko būrelio į kitą, pralenkiau jaunus tėvus. Vyras stūmė vėžimėlį, o mama nešė rankose kelių mėnesių kūdikį. Vyras žvilgtelėjo į mane su sūnumi nešioklėje ir tarė žmonai: ,,Tau gal irgi tokio reikia, atrodo patogiai, vistiek rankose visada neši”. Kažkaip prisiminiau savo pirmuosius žingsnius motinystėje. Visus dalykus, kuriems sakiau ,,Ne, man nereikės”, […]
NUSIRAMINK MAMA, VISKAS ATEINA SU PATIRTIMI Read More »
Tai ne šiaip šaka, rasta gatvėje. Tai lazda, šautuvas, valdymo pultas, mikrofonas, telefonas, garsiakalbis, gyvūnas… Per aštuonerius metus jau išmokau priimti visokio plauko šakas ar akmenukus kaip ,,ne šiaip” o ,,wow”. Vaikams tokie radiniai labai patinka. Juose lieka užkoduota informacija: kur rasta, kada, kas buvo kartu ir pan.. Nustebau, kai vaikai apie kiekvieną pagaliuką ėmė
Nežinau ar tikite tokiais dalykais, bet man taip nutinka nuolatos! Pavyzdžiui, manęs klausia kaip įkvėpiu vaikus užsiėmimams. O aš nežinau ką atsakyti, nes dažniausiai jie tiesiog patys anksčiau laiko manęs prašo būtent to, ką planavau. Vakare suplanuoju, o ryte jie jau man tai siūlo. Kartais net juokingas pyktis kyla, kad jie taip didžiuojasi savo idėjomis,
AŠ GALVOJAU, O JI DARĖ Read More »
Ne kartą girdėjau iš moterų atsiliepimus, kad susitikimas su gera drauge ar draugėmis, tai tarsi susitikimas su savimi. Vyras tos funkcijos atlikti negali. Įdomu kas tai per reiškinys. Moteriai reikia visuomenės ne mažiau nei vyrui. Tik tai labiau specifineė aplinka. Vyrams patinka tiesiog smagiai leisti laiką kartu, o moteris – visada įvertina ar tai naudinga,
TAI GALI DUOTI TIK DRAUGĖ Read More »
Kartais žmogus jaučia, kad jam reikia bent kelių minučių pakrauti savo vidinę bateriją. Aš, kaip moteris, jaučiu tokį poreikį. Manau, daugumos moterų diena klostosi panašiai: nubunda vyras, vaikai, ruoši pusryčius, visus išlydi, tvarkaisi, dirbi… Visąlaik esi aktyvioje sąveikoje su kitais žmonėmis, dienos pilnos skirtingų veiklų. Ir galiausiai vakare tu jauti, jog tau reikia laiko sau.
Kas su mumis jau ne pirmus metus, žino, kad man planavimass svarbus. Pirmaisiais metais teko padirbėti su savimi, kol suvokiau, jog planą reikia turėti ir metų kontekstą reikia žinoti tam, kad galėtum jį keisti. Nesame apdrausti nuo ligos, nesėkmių ar kitokių situacijų, kurios paveikia ugdymą. Turėjau keletą antros klasės vadovėlių, ėmiau juos vartyti ir jaučiau
Pradėsiu nuo juokelio. Pasidžiaugiau vyrui kaip šiais metais atradau dar vieną trūkstamą detalę mūsų ugdymo procese, o jis nusijuokė ir pasakė: ,,kaip ir prieš metus, ir dar prieš vienus. Kitais metais vėl sakysi, kad kažko trūksta ir ieškosi”. Tikrai taip! Net neabejoju, kad taip ir bus 😁 nes viskas taip sparčiai kinta… tik nesikeičia vienas
Tikrai ne vieną patalpinome įrašą kaip tapome gėlių natiurmortus. Vieni darbai studijiniai, kiti – pasakojantis kaip pradėti tapyti natiurmortus, treti – tiesiog priminimai apie tokį dalyką. Nuo ankstyvo pavasario vaikai auginosi savo dekoratyvines saulėgrąžas, tad pirmoji mintis buvo parsinešti jas namo ir įamžinti. Planas buvo tapyti guašu, bet sūnus norėjo pastele. Iš esmės, jokio skirtumo
Vaizduotė – tai langas į vis kitokį pasaulį. O kad to nepamirštume, gaminome langus – rėmelius. Medžio šakeles pirma suklijavome karštais klijais, o tada sutvirtinome siūlais. Dekoravome samanomis. Paveikslėliai – miško vaizdai, rasti internete. Atspausdinau ant popieriaus lapo. Lengvas perėjimas iš aktyvaus buvimo lauke į kiek sėslesnį rėžimą namuose.
Tikrai matyta idėja. Pastebėjau, kad naudojama labai dažnai dienos stovyklose. Kadangi mūsų mažasis auga sparčiai, tai po truputį adaptuojame veiklas ir jam. Norėjau priminti vaikams iš kur gimė ši idėja tapyto ant permatomo paviršiaus. Reggio Emilia pedagogijoje toks tapymas naudojams pažinčiai su gamta: formomis, spalvomis, tekstūromis ir pan. Permatomas paviršius leidžia tarsi kopijuoti tai, ką