Mano tinklaraštis – tai metodinės dalies realizavimas, ugdymo šeimoje idėjų bankas. Todėl dauguma postų trumpi, ne mokomieji, o labiau rodantys metodikų galimybes bei įkvėpiantys kitus veikti! Kiekvienas vaikas individualus, jis turi savo judėjimo trajektoriją bei tempą, todėl svarbu kasdien klausytis vaikų kas juos domina, apie ką jie kalba, kokius klausimus kelia ir visomis įmanomomis priemonėmis padėti užauginti žmogų savyje.
Pirmiausia, pasinaudojau gerai žinoma taisykle – 50 / 50. Tai reiškia, kad 50% žaislų turi būti supakuoti. Nors ir dauguma vaikų daiktų mūsų namuose yra labiau daugiafunkcinės priemonės, tačiau pasitaikė ir žaislu – dovanų. Tad gerai prabėjau pro juos ir sumažinau per pus. Antras svarbus man dalykas buvo pati erdvė. Ji turi pati iš savęs
Jeeee!!! Pagaliau paruoštas mūsų vizualus savaitės tvararaštis. Iš praktikos žinau, kad mums nepavyksta tiksliai valandomis ir dalykais vykdyti plano, nes dažnai kažkuri veikla suvalgo daugiau laiko ir nenoriu spausti užbaigti. Taačiau pastebėjau, kad savaitės planuojamos veiklos labai praverčia. O šiais metais ,,pasivogiau” magnetukų idėją iš šeimos, taip pat ugdančios savo vaikus šeimoje ,,Molio vaikai”. Medžiagos:
VYŠNIA ANT TORTO – MAGNETINIS SAVAITĖS TVARKARAŠTIS Read More »
Po vasaros lauko darbų po truputėlį vėl įsikūrinėjame jaukiai namuose ir šiandien kalbėjome apie žmogaus gyvenimo ciklą, kaip mes augame, kuo skiriamės ir kuo esame panašūs. Pirmoji dalis užsiėmimo buvo labiau skirta dukrai (3 m.), o antroji – sūnui (6 m.) PIRMOJI DALIS. Užsiėmimą pradėjome nuo senų savo šeimos vaizdo įrašų kuomet abu vaikai dar
(Remiantis knyga “Teaching art to young children 4-9” Rob Barnes) Įkvėpti knygos, bandome patikrinti kaip veikia knygoje pateiktas temos išsikėlimo ir vystymo strategija (schema). Dukrai prasidėjo baimių periodas. Viena ryškiausių – tamsa. Niekada negąsdinome baubu vaikams, bet pasirodo panašus vaizdinys gimsta jų galvose natūraliai, sukeldami įvairias reakcijas. Taigi, nesipriešinu tam, kas atsiskleidžia, o bandau padėti
MOKOMĖS MĄSTYTI KŪRYBIŠKAI | BAUBAS Read More »
Mūsų ne kartą minėtas spalvų monstriukas šiandien pasitarnavo kaip galimybė pagalvoti – o kokiomis formomis, charakteriu išreikšti vieną ar kitą jausmą. Ant storesnio popieriaus lapo atspausdinau spalvų monstriuko kontūrus, išsitraukėme įvairių skiaučių, klijus, žirkles ir kibome į darbus.
EMOCIJŲ CHARAKTERIS Read More »
Su visų metų patirtimi keliaujame į naujus metus. Pasikartosiu, kad nesijaučiu pajėgi vesti ugdymo proceso be jokio plano. Bet dabar jau žinau, kad mano siekis Nr. 1 yra padėti vaikui išmokti pačiam kontroliuoti savo mokymosi procesą, atpažinti vidinius polinkius ir išorinius dirgiklius. Visada kažkaip viduje kirbėjo noras visiškai įsilieti į projektine veikla paremtą mokymasi. Ir
UGDYMAS ŠEIMOJE: BŪSIMI PRIEŠMOKYKLINIAI METAI Read More »
Ugdymas šeimoje smagus tuo, kad leidžia nebijoti ieškant savo šeimos, kaip visumos, ir jos dalių – individų, charakterio, gyvenimo ir mokymosi būdo. Praeitais metais (sūnui buvo 5m) atlikau ekperimentą ir detaliai susiplanavau 6 mėnesius. Likusius 6 mėnesius palikau improvizacijai ir pan. Taigi, galiu pasakyti, kad neturėjimas jokio plano ne man. Bet ir kiekvienos veiklos planavimas
UGDYMAS ŠEIMOJE: 2020 – 2021 METŲ PATIRTIS Read More »
Susipažinome šiandien su ANALOGINIU (ŠALIA ESANČIŲ) SPALVŲ HARMONIJA. Tai mėlyna ir žalia (bei iš jų gaunami atspalviai). Įkvėpimo sėmėmės iš jūros. Gal kiek vaikai padaugino žalios 😁. Visas tapymas vyko plastikine kortele. Pirmiausia, ant popieriaus teptukų uždedame dažų (pritaškuojame visą lapą keliomis spalvomis, taip tirštai, kad būtų kam teptis 🙂 ). Tada kortele braukiame per
Gal ir niekuo neunikali idėja, bet kaskart ji vis kitokia. Šiandien saulės spindulių bučiuojami ir vėjo glostomi įsitaisęme kieme. Man taip patinka, kuomet nereikia per daug saugoti nuo tepliojimų, taškymų ir pan. Taigi, laisvas tapymas ant akemenų. Tik bandžiau atkreipti vaikų dėmesį į akmens formą, tekstūrą – gal jos duoda užuominų kokią tematiką pasirinkti, kokias
Kai nėra galimybės išvykti į tikrą iškylą, sugalvojome sodybos kieme pažaisti. Žaidimas buvo įsitengti stovyklavietę, užsikurti tikrą laužą (kaip sūnus sako: ,,iš tikro medžio, apdėtu žemėm”) ir galiausiai pasimėgauti lauže keptais zefyrais. Pradėjome nuo ,,namo” – palapinės. Nors finale, vaikai sakė smagiau joje kaip pavėsinėje. Dar ir šešėlių teatrą pažaidėme! Neabejoju, kad pavėsinė statyta iš