Mano tinklaraštis – tai metodinės dalies realizavimas, ugdymo šeimoje idėjų bankas. Todėl dauguma postų trumpi, ne mokomieji, o labiau rodantys metodikų galimybes bei įkvėpiantys kitus veikti! Kiekvienas vaikas individualus, jis turi savo judėjimo trajektoriją bei tempą, todėl svarbu kasdien klausytis vaikų kas juos domina, apie ką jie kalba, kokius klausimus kelia ir visomis įmanomomis priemonėmis padėti užauginti žmogų savyje.
Su visų metų patirtimi keliaujame į naujus metus. Pasikartosiu, kad nesijaučiu pajėgi vesti ugdymo proceso be jokio plano. Bet dabar jau žinau, kad mano siekis Nr. 1 yra padėti vaikui išmokti pačiam kontroliuoti savo mokymosi procesą, atpažinti vidinius polinkius ir išorinius dirgiklius. Visada kažkaip viduje kirbėjo noras visiškai įsilieti į projektine veikla paremtą mokymasi. Ir […]
UGDYMAS ŠEIMOJE: BŪSIMI PRIEŠMOKYKLINIAI METAI Read More »
Ugdymas šeimoje smagus tuo, kad leidžia nebijoti ieškant savo šeimos, kaip visumos, ir jos dalių – individų, charakterio, gyvenimo ir mokymosi būdo. Praeitais metais (sūnui buvo 5m) atlikau ekperimentą ir detaliai susiplanavau 6 mėnesius. Likusius 6 mėnesius palikau improvizacijai ir pan. Taigi, galiu pasakyti, kad neturėjimas jokio plano ne man. Bet ir kiekvienos veiklos planavimas
UGDYMAS ŠEIMOJE: 2020 – 2021 METŲ PATIRTIS Read More »
Susipažinome šiandien su ANALOGINIU (ŠALIA ESANČIŲ) SPALVŲ HARMONIJA. Tai mėlyna ir žalia (bei iš jų gaunami atspalviai). Įkvėpimo sėmėmės iš jūros. Gal kiek vaikai padaugino žalios 😁. Visas tapymas vyko plastikine kortele. Pirmiausia, ant popieriaus teptukų uždedame dažų (pritaškuojame visą lapą keliomis spalvomis, taip tirštai, kad būtų kam teptis 🙂 ). Tada kortele braukiame per
Gal ir niekuo neunikali idėja, bet kaskart ji vis kitokia. Šiandien saulės spindulių bučiuojami ir vėjo glostomi įsitaisęme kieme. Man taip patinka, kuomet nereikia per daug saugoti nuo tepliojimų, taškymų ir pan. Taigi, laisvas tapymas ant akemenų. Tik bandžiau atkreipti vaikų dėmesį į akmens formą, tekstūrą – gal jos duoda užuominų kokią tematiką pasirinkti, kokias
Kai nėra galimybės išvykti į tikrą iškylą, sugalvojome sodybos kieme pažaisti. Žaidimas buvo įsitengti stovyklavietę, užsikurti tikrą laužą (kaip sūnus sako: ,,iš tikro medžio, apdėtu žemėm”) ir galiausiai pasimėgauti lauže keptais zefyrais. Pradėjome nuo ,,namo” – palapinės. Nors finale, vaikai sakė smagiau joje kaip pavėsinėje. Dar ir šešėlių teatrą pažaidėme! Neabejoju, kad pavėsinė statyta iš
Tikslas buvo parodyti sūnui veikimo idėją – kaip panaudoti šiaudelį ir į jį įkištą pagaliuką (sukuriant judesį). Pirmiausia nukopijavau drugelio paveiksliuką, iškirpau. Tada įkirpau šiaudelio vieną galą, kad jis turėtų dvi atšakas. Drugelio centre pradūriau skylutę ir truputį prakištą pagaliuką priklijavau karštais klijais. Tada per pagaliuko apačią užmoviau šiaudelį ir tas dvi atšakas priklijavau prie
Kai prireikia ,,vėjo”… Gaminome iš vienkartinių popierinių lėkštučių. Medžio šakeles panaudojome kaip laikiklius, o dekoravome blizgučių klijais.
Vaikų ugdymas pagal jų asmenines savybes verčia kardinaliai pakeisti savo požiūrį į viską! Šiuo metu mokausi išgirsti, pamatyti, užuosti tijrąjį vaiko poreikį, kas jį domina, kokie klausimai kyla. Ir, pripažinsiu, tai nėra lengva. Buvo daug lengviau pirmaisiai metais, kai vaikas ,,valgo” bet kokią pasiûlytą idėją, ją tyrinėja, keičia. O su vyresniais vaikais jau kitaip: atsiskleidžia
KAI VISKAS KYLA IŠ VAIKO POREIKIO Read More »
Sūnus ruošėsi kelionei ir susiglvojo sau va tokią lego kaladėlių dėžutę. Kažkada susilaikiau nuo tikros dėžutės nupirkimo ir labai labai džiaugiuosi, nes nebūtų gimęs toks šaunus išradimas. Tikrai verta nebandyti palengvinti vaikui užduoties, duodant jau galutinius daiktus. Leisdami jiems patiems ieškoti sprendimų, laviname jų kūrybinį mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Dėžutė pagaminta iš telefono, degtukų dėžučių,
KELIONINĖ LEGO DĖŽUTĖ Read More »
Neabejoju, jog visi turime tokius gyvenimo periodus, kai darbai darbus veja ir norėtusi, kad para turėtų 36 valandas. Kelios savaitės man tokios ir jau keletą dienų pastebiu, kad tiesiog pavargau nuo to. Pagaunu save į vaikų klausimus atsakant ,,tuoj, dabar negaliu, truputį dirbu”. Aplanko jausmas, kad nuviliu juos, buvau gyvenimo bendražygė, o dabar tiek įnikau
KAI PAVARGSTI NUO ŽODŽIO ,,TUOJ” Read More »