Tirpstantis sniegas virto vandeniu. Mūsų Kieme kažkam pelkė, o każkam – rojus. O man – galimybė. Įdomioms veikloms pirmiausia reikia idėjos. O ji ne visada gimsta iš tavęs. Reikia ieškoti, galvoti, kaip vaikai sako ,,pasukti smegenėles”. Tai kad jos lengviau užsikurtų, mes gamtos mokslų temas apie żemynus, vandenynus, upes ir ežerus, patį vandenį, pavasarį, miškus […]
KAI IDĖJOS GIMSTA IŠ GERO KONTENTO Read More »
Gamtos mokslų programoje vis pasigendu to ryškesnio akcento ant fakto, kad gamtoje viskas labai susiję. Net stebint dokumentinį filmą, kažkodėl liūtas pateikiamas kaip blogietis plėšikas, o kokia boružėlė – gerietė. Bet realiai viskame vyksta subalansavimas. Tai kažkaip iš tokių minčių kilo idėja žaidimui: ,,Mes visi susiję”. Korteles, mano paliepimu, sugeneravo DI, bet mano tikslas šiuo
ŽAIDIMAS ,,MES VISI SUSIJĘ” Read More »
Įsivaizduokime vaiką, kuriam skirta užduotis – rašyti. Jis turi sugalvoti apie ką rašys, prisiminti, patirti, apgalvoti. Dirbdama su vaikais pastebėjau, kad tai, jog vaikas turi labai turtingą vaizduotę, jam negarantuoja turtingo rašymo. Kaip bebūtų jam reikia įrankių viskam išreikšti. O pasitaiko atvejų, jog vaikas geba išreikšti mintis, bet neturi idėjų, dar nemoka jų ,,pasigauti” ar
RAŠYMAS BE SKAITYMO? Read More »
Kodėl šiandien taip sunku kalbėtis su kitu žmogumi? Ne tik su nepažįstamais, kolegomis, bet ir šeimoje po kelių minučių pokalbio kažkas viduje ima priešintis? Gyvename tokiu laiku, kai turime daugiau žinių, įrankių ir net sąmoningumo nei bet kada. Tai kodėl kažkas neveikia būtent ten, kur turėtų būti paprasčiausia? Šiandien žmonės patiria stresą, jaučiasi pavargę, išsiblaškę.
ŽMONĖS KALBASI, BET NESUSITINKA Read More »
Silvija ramiai suka kempine ratu lėkštėje tai į vieną pusę, tai į kitą. Deginantis vanduo teka jai per rankas, leidžiasi sustingusiais pirštais žemyn. Ji šiandien buvo viena. Ne ilgam. Tos kelios laisvos valandos turėjo būti „jos laikas“. Rytas buvo daug žadantis: pro langą į kambarį brovėsi išsiilgti saulės spinduliai, praviras langas įleido drėgnos žolės kvapą.
– Kurią suknelę man vilktis? – Elena pakelia priešais vyro akis dvi sukneles: juodą ir žalią. – Tą juodą, kaip visada. – Kaip visada… – ji šypteli. – Pameni, kai ją vilkėjau pirmą kartą? – Restorane Vilniaus gatvėje. – Tu sakei, kad atrodau kaip tikra dama. – Tu ir buvai. – O jeigu aš norėčiau
Šiandien išėjau į gėlyną pasigauti serotonino. Draugė sakė, kad reikia daugiau sąlyčio su žeme, ir nusprendžiau pasinaudoti patarimu. Besidarbuodama pagalvojau vis dažnai girdžiu, kad žmogui norisi pabėgti iš miesto, nuo to tempo, emocinio triukšmo. Iš viso to, kas per greita, ko per daug, kad per dirbtina. Ir aš pati ne kartą esu taip galvojusi, kad
KUR IŠ TIKRŲJŲ NORIME SUGRĮŽTI Read More »
Kaip įdomu keliauti aplink pasaulį tą pačią kovo dieną. Neradau bibliotekoje knygos ,,On the Same day in March”, tad teko klausyti kaip ją skaito garsiai (tekstą verčiau iš anglų kalbos). Nuoroda: Prieš paleidžiant įrašą, paprašiau vaikų pasižymėti kokius miestus ar šalis jie išgirs. Vėliau ieškojome jų gaublyje, žymėjome savo žemėlapiuose. Pirmokė dirbo su žemynais (prašiau
GEOGFRAFIJA IR POEZIJA Read More »
Kartais gyvenime įdomiai nutinka: tam tikru klausimu tampi tarsi upe, į kurią suteka daug upeliukų. Pastaruoju metu mane pasiekia nemažai atgarsių apie „kitokius“ vaikus. Vaikus, kurie jautresni išoriniams dirgikliams, tačiau patys ne visada empatiški kitiems; vaikus, kurių aktyvavimo kodas – atsakymas į klausimą „kodėl?“; vaikus, kuriems „pasodinti medį, pastatyti namą“ nėra savaime suprantamas gyvenimo tikslas;
VAIKAI, KURIE NEBETELPA Į SENAS FORMAS Read More »
Pakelkite rankas, kam patinka chaosas? Kurį laiką palaikau ranką nuleidusi ir netikėtai kilsteliu. Sakoma, kad nėra gerų ar blogų dalykų, viskas priklauso nuo požiūrio. Bet kai užsidarai vonios kambaryje tam, kad ištrūktum iš trijų vaikų sukelto chaoso?.. Būna, pajungiu šiltą vandens srovę, bandau ignoruoti garsus, įteigti sau, kad patys vaikai susitvarkys. Po kelių minučių pasijaučiu
KAIP IŠ CHAOSO KURIAME ŠEIMOS BENDRUMĄ Read More »