Einu. Kažkas stumteli iš nugaros. Tada užlipa smailiu aukštakulniu batu. Susiriečiu iš skausmo. Ir galvoju, kas skauda labiau – kūną ar iš jo bandantį prasiveržti melą: „Man nerūpi, ką sako kiti.“ Rūpi. Ypač kai tie kiti – ne visai svetimi. Tas tolimesnis šeimos ratas, kurio gyvenimo dalimi norėtųsi būti. Atsitiesiu ir jaučiu, kaip nugara perbėga […]
Prausiamės sau po Vilnius Outlet dušais ir netikėtai už kampo, gerai už kelių) aptinkame Zoo. Jaukus mielas kampelis, kuriame patyrėme daug gyvo kontakto su gyvūnais: maitinome triušius, bendravome su lemūrais, juokėmės iš surikatų ir t.t. Paliko įspūdį erdvės, augalai, vabzdžiai, žuvys ir gyvūnai.
Dailės pamoka galerijoje Su vaikais apsilankėme Šiaulių dailės galerijoje. Tai buvo kitokia meno / dailės pamoka. Aš bent jau iš savo vaikų žinau, kad tokiam apsilankymui labai padeda konkreti užduotis. Galbūt ji ir neleidžia pamatyti visko, bet bent jau tikrai įsitikini, kad kažką pamatysi. Kitu atveju visas vizitas gali virsti tiesiog chaosu arba nežinojimu, prie
KAIP GALERIJA GALI TAPTI ERDVĖ NAUJAI PATIRČIAI Read More »
Jūriniame konteineryje apsigyveno tūkstančiai LEGO detalių. Ir visos jos vieno žmogaus! Nesuvokiama, nepakartojama, įdomu. Prieš atvykstant reikia rezervuoti laiką. Tam tikrais laikais kaladėlių miestai atgyja: važiuoja traukiniai, užsidega apšvietimas ir pan. Zonos suskirstytos pagal temas: vijingai, Kosmosas, miestai, lėktuvai ir t.t. Kas labiausiai nepatiko ne tik man, bet ir girdėjau kitiems tėvams, lai nesupyksta idėjos
VILNIUS | KALADĖLIŲ MUZIEJUS Read More »
Meškos miega žiemą, o mes savotiškai kažkaip vasaros pradžioje įmigome ir va, po truputį bundame 😁 . Gaudėme saulės spindulius ir gaminome jos antspaudus (cianotipija). Nusipirkome specialaus popierius saulės atspaudams – cianotipijai. Vaikai parinko augalų ir … gavosi, kaip gavosi. Beje, Šiaulių fotografijos muziejuje vyksta tokia edukacija, tik patalpoje ir be saulės. Grįžtant prie namų sąlygom
SAULĖS ATSPAUDAI – CIANOTIPIJA Read More »
Šiandien pirmą kartą užsidėjau plačiabrylę skrybėlę. Ir staiga supratau vieną juokingą dalyką. Iš šalies moterys su tokiomis skrybėlėmis kartais atrodo tarsi šiek tiek pasipūtusios. Lyg žiūrėtų tik tiesiai prieš save ir joms niekas aplink neįdomu. O tada užsidėjau ją pati. Ir paaiškėjo, kad… aš tiesiog nieko nemačiau. 😄 Matymo laukas susitraukė iki kokio metro aplink
DAMOS SU SKRYBELĖM Read More »
Kai turi labai didelį norą, kai tikrai jauti aistrą pačiam procesui – organizuoti, dirbti, ugdyti savo vaikus, kurti visos šeimos gyvenimą – tu tuo mėgaujiesi. Tau tai nėra vien pareiga. Tu jauti, kad tai turi prasmę. Bet tas noras po truputį pradeda taip stipriai veikti, kad tu nustoji skaičiuoti. Kartais net nustoji rūpintis savimi. Tu
UGDYMAS ŠEIMOJE | TAI KO NESIMATO NUOTRAUKOSE Read More »
Kaskart išgirdus žodžius „žmonės turi“, kūnas tarsi sustingsta. Taip, mes tikrai turime labai daug dalykų atlikti savo gyvenime. Bet kartais tas „turi“ pradeda mus vytis iš visų pusių. Dar tik rakini duris, o kaimynas jau pareiškia, kad turi nupjauti žolę būtent dabar, nes jis šiandien laukia svečių. Autobuse turi užleisti vietą senyvai moteriai, nors greta
MOTERIS NĖRA TIK SĄRAŠAS DARBŲ Read More »
Vienos durys, antros, trečios… Ieškau kaip pripildyti vidinį neužtikrintumo, nuovargio ir nežinomybės ertmę. Gatve eina besišypsančios moterys, Viena laiko rankose popierinį kavos puodelį, Kita bando grakščiai atkąsti prancūzišką ragelį, Nepavyksta. Trupiniai krenta jos taškuota suknele, Ir pasislėpia baltų žirnelių rašte. Moterys nusišypso ir kalbasi toliau. Visai šalia, už kampo šmirinėja šuo – Pakelia savo dešinę
KUR SLEPIASI TAIKA? Read More »
Po būrelio dukros bendraklasis paklausė kodėl aš neleidžiu savo vaikams žaisti Roblox. Trumpai patylėjusi su šypsena atsakiau, jog tiesiog yra nevaldomų scenų, po kurių kai kurie vaikai sapnuoja košmarus, kam to reikia. Tai tas berniukas ėmė pasakoti, kad ir jam tokie sapnai būna, bet jis tada patenka į kitą lygį ir visus priešus išžudo. Visas
KODĖL MŪSŲ NAMUOSE NELIKO ROBLOX? Read More »