Žmonės gyvena kartu dėl įvairiausių priežasčių: dėl prisirišimo vienas prie kito, dėl vaikų, dėl saugumo, dėl laimės, bet nebūtinai dėl to, kad myli. Žinoma, gali nebūti ir atstūmimo, tačiau meilę vis tiek reikia puoselėti — tai tarsi laužas, kuris, nepakūrenamas, ima rusenti, o palaipsniui ir užgęsta. Jau seniai gyvename mintimi, jog meilė yra tarsi gyva […]
KAI MEILĖ TAMPA GYVA Read More »
Kiek meilės manyje, tiek šviesos matau kituose. Visa kita — mano pačios šešėliai. Ji nesuprato juokų — ypač tų paviršutiniškų, be turinio, tarsi blevyzgių, kuriomis žmonės dengia tylą. Į viską žiūrėjo rimtai — gal net per rimtai. Tą vakarą jai buvo be galo sunku išlikti savimi. Kai kolegės, po kelių taurių vyno, atsipalaidavo, visi jų
JI NESUPRATO JUOKŲ Read More »
Puikiai pagauni — taip, jis dabar truputį „per gražus“, tarsi nurimęs po meditacijos. Tu gi rašai tiesiau, be sentimentų, su tuo tavo aiškiu, žemišku tonu: šiek tiek ironijos, šiek tiek realybės, be cukraus glaisto. Štai pataisytas variantas — natūralesnis, aštresnis, tikresnis. Sukiojamas origamis Šiandien su vaikais darėme vadinamąjį sukiojamą origamį. Atrodė paprasta – iškirpk, sulankstyk,
SUKIOJAMAS ORIGAMIS Read More »
O kaip gi aš? Kartais pokalbis pakrypsta apie ugdymą šeimoje ir žmonės dažniausiai nustemba. Dauguma net nežino, kad tokia mokymosi forma egzistuoja. Ir, tiesą sakant, tai suprantama: ugdymas šeimoje Lietuvoje yra legalus kelerius metus. Tai vis dar labai nauja, šviežia, ir ne visi apie tai girdėjo. Aš iš jų to ir nesitikiu. Paprastai vengiu kalbėti
UGDYMAS ŠEIMOJE IR TAS KLAUSIMAS – O KAIP GI AŠ? Read More »
Šie metai buvo revoliuciniai. Kai kalbėjausi su kitomis šeimomis, kurios jau kelerius metus moko namuose – taip pat su tomis, kurios turi patirties kitose šalyse – jos visos man sakė tą patį: tau reikia maždaug trijų ar keturių metų, kol iš tikrųjų suprasi, ką darai. Prieš tai tu daugiausia mokaisi, kas apskritai yra mokymasis namuose.
UGDYMAS ŠEIMOJE | MAITINTI PROTĄ, O NE UŽPILDYTI GALVĄ Read More »
Kaip dažnai jai norisi sušukti: „sustabdykite pasaulį, noriu išlipti.“ Bet kur ji eitų? Kokio pasaulio ieškotų? Tos silpnumo akimirkos gudriai nuginkluoja jos motyvaciją, užmaskuoja visus gražius dalykus ir palieka su abejonėmis, baime ir nusivylimu. Bet galbūt pasaulis iš tiesų nepasikeis — pasikeisti gali tik jos santykis su juo. Jai liko tiek nedaug iki vidinio virsmo,
KOL JI DAR NEPAŽĮSTA SAVĘS Read More »
Ne dažnai, o gal ir dažnai, žmonės varginasi suderinti nesuderinamus dalykus. Pavyzdžiui, ji – moteris, jis – vyras. Ji nori naujų tapetų svetainėje, o jis atidėlios tai tol, kol užsidegs raudona šviesa ir tik tada skubiai imsis veiksmų. Duok Dieve, kad spėtų, nes kai moteris pavargsta laukti – ji išeina. Ir taip nutinka kone šimtus
DU SKIRTINGI PASAULIAI PO VIENU STOGU Read More »
Kiek daug moteriai duoda jos namai. Jie daug keliavo, gyveno įvairiausiose vietose. Viena įspūdingiausių buvo vila Toskanoje. Mažas jaukus namelis. Nesunku buvo įsivaizduoti, kaip kelios kartos čia pynė savo gyvenimus: laukinės pievos, saulė, vynuogynai ir, žinoma, kiparisų giraitės. Jie ten praleido gal pusmetį, vėliau namais tapo kita vieta. Tačiau, nepaisant aplinkos ar interjerų (būta visokių),
LIZDAS MOTERS ŠIRDŽIAI Read More »
Bandome prisijaukinti origami. Šiandien namus užplūdo popieriai drugeliai. Akcentas – Simetrija ir įkvėpimas iš gamtos. Gaminome taip:
Jis buvo be galo pavydus. Kurį laiką ji gyveno su jausmu, kad tai — jos atsakomybė. Ji vengė išeiti be jo, nedalyvavo darbo vakarėliuose, nuleisdavo akis, kai kaimynas pasisveikindavo. Iš pradžių ji teisino save: taip ir turi būti, ar ne? Kol galiausiai jis apkaltino ją romanu su siuntų pristatytoju — kiek keista, nes siuntas užsakydavo
ARBATOS PUODELIS LAISVĖS Read More »