Straipsniai

Gyvenime vadovaujuosi nuomone, kad tikroji tiesa gali būti tik gamtoje. Tik kaip ją teisingai perskaityti? Žmonės prigalvoja tiek visokiausių tiesų, kad negali niekuo pasitikėti. Net pats savimi vargu ar begali, kai į smegenis pripumpuojama tiek daug informacijos visais kanalais. Ne nuostabu, kad nebesijaučiame tokie laimingi kaip anksčiau, nes nebežinome kas mes, kas mums iš tikro

Ne vieni tėvai sulaukia tokių skambių žodžių. Matyt, buvome auklėjami taip, kad priimtume viską, ką mums sako kaip tiesą. Studijuodama žmonių santykių formas, pastebėjau, kad žmogaus elgesį didžiąja dalimi nulemia aplinka, kurioje jis yra. Pavyzdžiui, turime vaiką su didele vidine motyvacija kurti, tobulėti. Leiskime jį į aplinką, kurioje daugiausia dėmesio sulaukia ne tobulėjimas, o pajuokos,

Vietose turime galimybę ugdyti kritinį mąstymą, o kitose turime daryti tai, kas liepiama. Ypatingai tai atsispindi mokykloje, kuomet vaikas bijo blogo įvertinimo ir stipriai riboja save. Kaźkaip gaunasi paradoksalu: teigiame, kad labai svarbu ugdyti kritiškai mąstančius vaikus, bet ant kiekvieno kampo įsakinėjame ką ir kaip daryti. Man, kaip mamai ir vaikų mokytojai, svarbu visada prieš

Ar jums kartais nebūna taip, kad aiškiai matai ir žinai vieną, bet kažkokia vidinė jėga sunkiai nori tai priimti? Man taip būna su vaikų peštynėmis. Ne kartą girdėjau, jog vaikai peštynių pagalba jaučia vienas kitą. Reikia leisti jiems augti laisvai aiškinantis ir kuriant santykius. Bet taip sunku tą padaryti. Nežinau ar čia auklėjimas, ar kažkokia